tvarkinys

tvarkinỹs sm. (3^b) 1. tvarkytinas, ruošiamas daiktas: Tvar̃kinius visokius tvarkėm Kbr. 2. žr. tvarkininkas 2: Iš bataliono raštinės kaukšėdamas geležiniais kulnų apsodais atbėgo tvarkinys rš.